Kaip knygas mėgstantis žmogus jaučiu pareigą pasidalinti savo pasvarstymais apie jas – visokias. Daugiausia, žinoma, kalbu ir rašau apie paprastas, „senamadiškas“ – popierines knygas. Tačiau jau bandžiau aptarti ir elektronines knygas. Dabar atėjo eilė dar vienai knygų rūšiai – audio knygoms. Internete galima rasti net knygų mylėtojų diskusijas apie šias naujoves. Jeigu elektroninės knygų skaityklės išsikovojo savo pripažinimą dėl patogumo, mažo svorio ir praktiškumo, tai audio knygos tokio palaikymo bent jau tarp lietuvių nesulaukė.

Audio knygą išbandžiau jau senokai, kai tik jos ėmė rodytis virtualioje erdvėje. Vis dėlto tuomet mane ji nuvylė. Na, ne pati knyga, tačiau diktorius. Nors kūrinį (pamenu, tai buvo vienas mano mėgstamiausių romanų) skaitė profesionalus aktorius, kuris balsą valdė meistriškai, man buvo nelabai malonu klausytis – balsas nukreipdavo dėmesį nuo skaitomo teksto, jį užgožė. Tad pirma audio knyga man didelio įspūdžio nepaliko. Tas pats buvo ir vėliau, kai klausiau kitokius kūrinius, tad dabar, kad ir kaip gundyčiausi parsisiųsti ir į grotuvą ar telefoną įsikelti audio knygą, atsisakau šios minties.

Tačiau turiu nemažai pažįstamų, kuriems tokios knygos – išsigelbėjimas. Jie nemėgsta skaityti, todėl klausytis įrašo jiems daug patogiau ir priimtiniau. Tad kokie audio knygų pranašumai? Pirmasis – patogumas. Galima klausytis bet kur: bėgiojant, vedžiojant šunį, sportuojant, važiuojant autobusu, plaunant indus, šluostant dulkes ar net gulint vonioje. Tačiau tai kai kuriais atvejais gali būti ir pavojinga – klausantis įtraukiančio teksto, ypač garsiai, galima neišgirsti eismo gatvėje (negalioja, jei vaikštinėjate ar bėgiojate ne miesto gatvėmis), klausomas tekstas gali nukreipti jūsų dėmesį taip, jog pamiršite, ką ką tik ruošėtės nuveikti ir panašiai.

Dar vienas aspektas, kurį būtina aptarti – kompaktiškumas. Tai ne tik elektroninės knygos privalumas. Kaip jau minėjau, audio knygas galima įsikelti į turimą grotuvą ar telefoną, palaikantį MP3 formatą. Tačiau, kaip ir elektroninei knygai, taip ir grotuvą ar telefoną reikia nuolat įkrauti. Iš asmeninės patirties prisimenu – ilgesnis klausymasis baterijas „sodindavo“ itin greitai, tad tai buvo dar viena priežastis, kodėl nebenorėjau šių knygų – popierinių skaitymui dieną elektros nereikia. Naujas sesxebi palyginimas Gruzijoje - isesxe.com portalas.

Koks dar vienas audio knygų pranašumas? Tai panaikinta būtinybė skaityti. Pasak vieno mano pažįstamo, klausantis įrašų nenuvargsta akys, o rankos neužimtos. Bet čia jau grįžtame atgal prie patogumo. Beje, apie nuovargį. Kad ir kaip man patiktų skaityti, anksčiau ar vėliau akys vis tiek nuvargsta – ties puslapiu, kurį skaičiau, įdedu skirtuką, o vėliau vėl galiu tęsti skaitymą nuo ten, kur baigiau praėjusį sykį. O kaip su audio knygomis? Jos dažniausiai suskirstytos į skyrius, tačiau jie yra ištisi, nebūna suskaidyti, tad arba tenka išklausyti viską (rizikuojant per daug įsiklausyti į mažiau reikšmingas vietas ir praleisti svarbiausius momentus), arba sustabdyti viduryje skyriaus, o kitą kartą bandyti „prasukti“ iki tos vietos, kurioje sustabdei.

Taip, tai keli audio knygų trūkumai, tačiau vis dėlto tai yra nepakeičiamas dalykas, jei reikia keliauti, ypač – tolimesnį kelią. Tuomet tikrai nėra nieko patogiau ar praktiškiau už audio knygą telefone, kurį jūs bet kokiu atveju vežatės su savimi. Tereikia ausinių. Tad nors visada stengiuosi verčiau rinktis klasikinę popierinę knygą, kelionėse visai smagu jų ir pasiklausyti. Žinoma, reikia atsirinkti diktorius – svarbu, kad balso tembras jums skambėtų maloniai ir nenukreiptų dėmesio nuo teksto, neerzintų bei nemigdytų. O! Apie miegą – audio knygos – puikus būdas ir migdyti (arba migdytis)!